Koks senas
Ir dažnai nedoras
Apgavikas laikas,-
Nė sutarties jokios,
Nė kodo, nė jokių ženklų;
Prieiname tik ribą,
Kuri net nepažymėta...
Ir patikėk, žmogau,
Tokiu nykiu žodžiu.
Vienur skuba,
Kada nelaimė,
Kitur džiaugsme sulėtinta
Ir vėl graudu...
Taip slenka filmas
Nuo senų laikų,
Kada nebuvo juostos,
Tiktai gamtos paveikslas
Lieka vis nepalytėtas,
Bet ir jis dabar pakitęs,
Oi, nebėra tikrų žinių.
Ir kuo tada tikėti,
Jei ne skaisčiuoju dangumi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą