Žiemos krešuliai

Pavasario dienos kaita -

Tai prakaitas ant veido,-

Iškrito šlapdriba šalta,

Kai bėgai slėptis, sušilai,

Nurieda tarsi ašara

Ir vėl saulės palaimą

Dar pro šlapias

Blakstienas pamatai...

Po valandos sušalo

Buvę gabalai

Ir basos kojos

Taip gūdžiai prakalbo:

-Kur tu atėjai?

Reikėjo dar palaukti

Vieną dieną,

Subliūkštų ledo,

Sniego gniužulai...

O saulė jau laike kvatojasi:

-Pavasaris!Pavėlavai!

Dabar jau vakaras

Ir saulės kaip nebuvę;

Didžiuojasi išlikę,

Žiemos pirštų sulipdyti

Pilki krešuliai.