Kiek daug pasauly
Vietų panašių,
Kur medžiai ir gėlės užauga,
Bet mūsų tėviškė
Išsiskiria iš jų,
Nes mūsų žmonės
Širdyse panašūs.
Tarp ąžuolų,
Berželių išlakių
Lietuviai nuo seno užaugę
Ir atviri net vėjams,
Ir nebijantys liūčių,
Nes jau gyvename
Ant aukšto kalno...
Kur tik sutiksi savo draugą,
Pažinsi iš akių,
Pasveikinsi –
Vien šypsenos užtenka.
Aš myliu Jus visus,-
Kas mūsų žemėje gyvena,
Lietuvai priklauso.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą