Pavasaris kvėpuoja
Kaip arklys šiltai,-
Jau parvažiavo iš bažnyčios,
Dar tėtis vadelioja,
O mama gi vos ne vos
Iš taip gilių vežėčių
Ką tiktai išlipusi
Mankština kojas,
Dar kai kur prie nugaros prilipę
Keli nukrenta ir šiaudai...
O iš pintinės apvalios
Tik šventiniai kiaušiniai mirga,
Jau apšlakstyti švęstu vandeniu,-
Tarsi pakrikštyti vaikai...
Prie jų ilgi saldainiai kyšoja -
Jie iš krakmolo,
Juk ir tu žinai,
Bet blizga popierius,
Bus netgi lėlei ilgi kaspinai...
Oi, kaip tai buvo jau seniai,
Bet skonis jų iki dabar išliko,
Pakvipo kambarys tėvų delnais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą