Daug žemėje yra dar vietų
Kur vis vėjas pusto smėlį,
Neša per dykumas
Ir supila aukščiausius
Kopų kauburius...
Laimingi mes,
Kad turime ir molį,
Iš kurio žmonės statosi namus.
Jie daug patvaresni nei medis -
Labai lipnus, slidus -
Sumūrytos bažnyčios
Stovi amžiais,
Jų bokštai dangų remia,
Kyla malda Kūrėjui žemės,-
Palaiminimo laukiame iš Jo.
Mūsų kultūros klodus
Rodo moliniai puodeliai
Ir dubenys žiesti,
Nuo tada žmonės ir pradėjo
Dar labiau mylėti žemę,
Kai molio talismaną
Užsikabino ant kaklų.
Jisai ir gydo,
Šiluma nuo jo srovena;
Saulės ir molio
Net spalva juk panaši.
Skiriu Lietuvos keramikams
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą