Neprisiliesk

Dagilis piktas

Būna visada,

Kai prie jo prieini,

Tik nebandyk paliesti,

O žemė ta pati,

Čia smilga auga ir siūbuoja,

Jinai švelni ir švytinti,

Nuo jos rasa nubyra,

Kai vėjas pakutena bluostą.

Gal ten dagilio ir aštrus spyglys

Į širdį gėlė,

Net vardo nepaklausęs...

Ką dabar žinosi?

Palaiminau tave,

Nes sakoma dažnai,

Su kuo susipažinai,

Apsidairyk gerai,

Ar ten nėra spyglių -

Įdurs iš netyčių

Ir kaltinsi save;

Dagilis sau toliau gyvens

Be priekaištų...