Gerumo kelias

Selemonas Paltanavičius ir Gražina Urbonaitė

Paukštis nesirenka

Vienišiaus kelio,

Jis klausosi gamtos,

Ką jam paskyrė,

Taip jis ir gyvena,

Tik gulbės lieka vienišos,

Kai jų porą ištinka

Nepakartojama nelaimė

Ir išskiria Mirtis.

Žolė tokia gaji,

Kad atželia pavasarį,

Po gaisro lieka ta pati,

Jos šaknys gilios,

Sėklas aplink beria,

Nes žemei visada daigai ištikimi.

Dangus daug turi paslapčių -

Matau, kaip debesis

Vis gena vėjas,

Žinau, jie kada nors išnyks,

Vėl danguje siūbuos vandens lelijos,

Kai ežere žydės...

Tikiu gyvenimo tėkme,

Kol mano akys

Gėrį įžiūrės.