Medžio kaitos

Medis viską iškenčia,-

Tiek daug pražūsta jo vaikų,

Kurie išdygsta, laukia,

Kad būtų vasarą jauku -

Šviesos, lietaus lašų...

Kiek ūgtelėja,-

Vėjas plaukus šiaušia,

Ir byra rasos nuo kasų,

Net vieno lapo neapsaugosi,

Nuo negerų akių...

Paskui užaugusį jau kerta -

Senatvė ar kirvis aštrus,

Iš jo skaptuoja šaukštus,

Kad valgis būtų ir skalsus.

Mačiau tiek daug Rūpintojėlių

Prie kryžkelių plačių,

Išeinančius žvilgsniu lydėjau,

Kad jie gyvi parskristų į namus,

Nes medis virsta kryželiu...