Darbštuolei
palinkėjau,
Kad vasarą
visi gėrėtųsi
Jos darbo
vaisiais -
Pilni
krepšiai ir grybų,
Įvairiaspalvių
uogų ir vaistažolių,
Nes tokios
geros rankos
Ilgą
laiką pynė
Ir dabar sveikina per Kaziukus.
O moteris
tik galvą panarino
Ir ištarė
skaudžius žodžius:
-Šąlu
čia visą dieną,
O niekas
neperka,
Juk reikia
pinigų...
Dabar
galvoju atsisėdusi
Tarsi ant
kieto, šalto
Lietuvos
akmens:
Pavasaris
juk ne visiems vienodas;
Aš nieko
nepirkau,
Nes krepšį
dar turiu
Net nuo
ano rudens...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą