Atleisk
man,
Kad
neuždegiau tau žvakės
Mirties
dieną,-
Tu man dar
gyvas
Amžiams
širdyje,
Kaltę
dažnai jaučiu,
Kad kitą
dar mylėjau...
O gal tokį
likimą lėmė
Ir tavo
laiminta valia?
Atsiprašau
vis
Net per
Vėlines,
Priklaupusi
šalia,-
Jis man
gyvenime padėjo
Netgi
lankyti ir tave.
Abu -
balti beržai,
Aš –
drebulė,
Vis
šlamanti nuo vėjo...
Kada
nutils,
Gal būsime
greta?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą