Lašai

Per dieną lyja,

Rudenį net lašui šalta,-

Visai bedvasiai

Ir didesni nei vasarą -

Nėra ir atspindžių dažnai,

Jų nedžiovina saulė

Savo spinduliais.

O balos tokios drumzlinos,-

Kaip labai senos akys,

Kai iš arti jau nieko nematai.

Bet toliai veriasi

Ir viskas aišku,

Kur eita ir sustota,

Kokie liko pėdsakai...

Žiūrėdama į lietų

Dažnai klausiu:

-Kur tu ėjai dar vakar,

Kur vasarą gražuolę palikai?

Lietaus lašai pabiro,-

Kaip senatvės ašara,-

Ir man atsakė:

-Tenai, kur tu buvai...