Myliu savo laukus
Ir vandens čiurkšlę,
Tekančią nuo veido,
Ją užsipyliau iš tavo akių
Pasėmusi vandens
Ir vėl atidaviau tau, žeme,
Savo jausmą brandų.
Myliu pavasarį – prisikėlimą,-
Be jo nebūtų ir rudens
Man ant baltos galvos -
Vainiko ramunėlių,
Nupinto meilėje
Ir tos svajingos šilumos
Tavo švelniųjų rankų...
Myliu ir giesmę paskutinio lizdo,
Kuriame vaikai miegos,
Kai aš pasieksiu savo erčią...
O kas ta meilė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą