Toks ilgesys ir šiluma,
Ramybės atskira sala,
Kur tik žuvėdros nardo.
Klausau V. Bethoveną
Ir mintyse kalbuosi,
Tariu vis tavo vardą.
Į tolimas erdves
Tik debesėlis skrenda,
O aš liekuosi čia,
Prie ežero, kuris be vardo...
Gili gelmė,- kaip ašara nakčia,
Kurios niekas nemato,
Nešaukia ir manęs
Atidaryti namų vartų...
Palauk, dar šis akordas
Ir dar vienas paslapčia
Nukrito iš dangaus
Į mano prijuostę,
Vaikų tiek išsėdėtą sterblę.
Toks ilgesys į sielą
Dažnai prasiskverbia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą