skip to main |
skip to sidebar
Anykščių kraštiečiai
Tokia ta vasara -
Basa per pievas brenda
Ir motinos ranka
Paglosto žemės veidą.
Pražysta gėlės
Nuo jos šilto kvapo,
Mūsų lemtis visa -
Tik ant jos tako.
Kiekvienas žiedas -
Vaistas sielai
Ir mūsų mintys vasarą
Į dangų pasikėlusios,-
Mes - tik vaikai,
Į baltą debesėlį
Nuolat bėgantys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą