Visi kalnai -
Tiktai į dangų;
Atsiremia ir nebėra
Kur kilti dar aukščiau,
Dūlėja uolienos,
Žemėja kalnas,
Taip sensta žemė,
O kiek jos viduje
Jėgų ir šėlsmo...
Gal vėl kada iškils
Ir naujas kalnas,
Į dangų atsirėmęs
Ir mane pašauks?
Esu aš slėnio augalas -
Maža, su klumpėmis,
Tėvelio išdrožtu raštu...
Oi, eina kojos
Per balas ir pūgą
Į kalną...Kur daugiau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą