Skiriu savo „dukrelei“ Dianai
Pažįstu daug žmonių,
Kurių ir talentas,
Ir sielos giluma -
Vienas prie vieno
Ir kaupiasi tai nuo mažens,-
Tarsi sraunus upelis
Kartais ir prabyla;
Galbūt pavasario ledonešis,
Vanduo aukščiau pakyla,
Tada ir išsilieja eilėmis.
Kol žingsniai netvirti,
Visi savęs net bijosi,
Nepasižiūri iš šalies,
Kokia gelmė tenai,
Kur tavo siela grimzta
Ir taip dažnai iškyla,
Koks daugaus horizonte
Geltonas spindulys.
Paliesk ir pas tave ateis...
Tik atsitiesk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą