Prie jūros gera,
Kada ji rami,
Į bangą įsisupusi
Lėtai niūniuoja;
Jos garsas lieka
Tenai, kažkur toli,
Prie kojų tik jo aidas
Dainą atkartoja,
Nuo blakstienų lašas
Šešėliu palieka.
Didieji mūsų ežerai
Iš Baltijos atsineša
Ir debesį, ir vėją;
Iš jų nebyra gintarai,
Tik laša ašaros -
Lietaus šilti lašai,
Bet vis tos pačios
Mūsų graudžios giesmės
Liejasi į krantą
Ir ten lieka.
Gal Lietuvą apstoję
Mėlynieji vandenų purslai
Neleidžia atsikvėpti?
Tada nurimsta
Ir širdies jausmai,
Kai kraujas gyslomis,-
Kaip meditacija dažnai,-
Drauge su saule
Susilieja...
Džiaugsmo gaida lieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą