Didžiulės erdvės
Ir spalvų pilni vitražai,
Todėl ir kilo svajos
Vis aukštyn, aukštyn,
Kol pagaliau pakilo
Ir pro debesis žmogus pamatė,
Kokia ta žemė apvali,
Čia pat, ranka pasiekiamas dangus.
Kiek joje upių, vandenų,
Kokie jie skaidrūs,
Tarsi dangus į juos
Štai numetė savo dažus,
Pasklido ir panėrė į bangas,
Dabar siūbuoja
Virš kalnų miražas,
Jį sugeria žmogus,-
Sudievino pasaulį,
Todėl jis toks gražus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą