Praeina metai,
Kaip pro pirštus vanduo -
Vis laša dienos, laša...
Stipri srovė tik iš pradžių,
Po to tiktai po lašą.
Renku dienas su tavimi
Ir be tavęs lyg ašaras,
Kiekvieną vis palydžiu akimis,
O lašas akmenį pratašo...
Brendu lašų taku -
Vis į pakalnę rieda,
Kuris tik primena tave,
Prie tavo kojų ir su tavimi,
Vis prie savęs glaudžiu,
Kitus paleidžiu,
Tegu laša...
Tai mūsų meilė,-
Kaip visų senų žmonių,-
Pavirsta broliu ir seserimi
Ir susijungia pagaliau
Į vieną lašą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą