Lietuvos žemė -
Tai bičių korys,
Kur mes visi
Į jį vis telpame...
Kaip dūzgia bičių avilys,
Kada keli koriai
Lentynose sukrauti.
Kai darbščios bitės skrenda
Ir neša medų – turtą,
Kiekviename vis nugula viltis,
Kad būsime drauge,
Kur gimėme ir augome.
Atskris ir iš toli
Bičių gausus būrys,
Tai kitą avilį paruošę lauksime,-
Tegu medus
Net pro pirštus varvės;
Tuščius korius
Išlydysim į žvakę -
Gelsvą, aukštą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą