Žengiau per slenkstį,
Paliečiau tik ranką
Ir gera tapo sieloje -
Labai šviesu...
Mes baltos sodo obelys,
Drauge pabalusios,
Iš kaimo sodžiaus,
Kur pragysta vieversys...
Pavasaris prikėlė lauką,-
Greit sėsime,
Sodinsime daržus
Ir obelys pražys
Kaip mūsų galvos -
Tokia žmogaus būtis...
Ką suvedė keliai,
Net ir siauri takeliai,
To neišskirs net ir dangus;
Susėsime po juo,
Kaip obelys nubalusios,
Nekaltinsim likimo,-
Koks jis buvo
Ar dar bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą