Lapų akių rainelėse

Lai neša vėjas

Rudenėjančius lapus,

Ką veiks jis vienas,

Kai nuregs klevus,

Berželio sėklomis nusės

Ir kiemus, ir laukus,

Miškus?

Lai virpa lapas,

Glaudžiasi prie žemės,

Abu mes tik iš jos

Stiprybės semiamės

Ir klausomės vėjo giesmės,

Kai paukščiai žiemą

Patylės…

Lai medžiai grūdinasi

Laukdami šalnų,

O vis dar taip džiugu,

Kad lapuose tiek daug šviesos,

Net akys raibsta

Nuo ryškios spalvos…

Pabūsiu motina Egle,

Ateik, apgobsiu ir tave

Žalia savo skara.