Skiriu
mokiniui Mindaugui Pociui ir jo gausiai ir gražiai šeimai
Mokyklos
durys užsidaro
Po
išleistuvių valso,
Šokto
su draugais,
Atsisveikina
ir mokytojai
Su
savo mokiniais
Ir
išsiskirstom po pasaulį,
Kur
laukia jau kiti,
Mažiau
pažįstami veidai,
Į
savąją mokyklą
Sugrįžtama
retai...
Atrodo,
buvo vakar,
Bet
negrįžtamai.
Lieka
amžina nostalgija,
Ji
atsispindi šeimoje,
Kai
sėdi su savais vaikais,
Juos
besimokančius matai,
Kada
užsideda kuprinę
Ir
išskuba į klasę,
Kaip
buvo tau taip neseniai.
Susitinki
su mokytojais
Renginiuose
ir gatvėje,
Ir
tarsi sau sakai:
„
Oi, kaipgi pasikeitė tavo plaukai,
Bet
liko tokios pačios akys,
Laukiančios
ir prašančios,
Kad
susitiktų mūsų žvilgsniai,
Krykštautume,
kaip vaikai.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą