Žinojimas

„Nesu sena, tik pagyvenusi’’, –

Kartodavo sesuo,

Sulaukusi 90 metų,

Tą patį sakė ir mama,

Kai jai nebuvo ir 80...

O ką sakysiu

Aš savo vaikams?

Tą patį, dar tą patį,

Senolių išmintis – gyva,

Sulauksime visi dar vieno

Auksinio rudenėlio,

Kada lašai į stiklą

Tylia pabarbens…

Ant šakų subręsta sėklos,

Išnešioja vėjas,

Pasėtos dygsta netgi ant akmens,

Ruduo – branda,

Surinkusi pavasario spalvas,

Ryškią vaivorykštę

Ant drumzlino dangaus pakloja ...

„ Aš – pagyvenusi,

Bet – ne sena’’, –

Atsakė saulė bėgdama.