Tu
nebuvai su manimi,
Kada
kopiau į kalną,
Klaidūs
tie takai, –
Po
kojomis – skalda,
Byranti
vis į tarpeklį,
Apačioje
– vainikai,
Čia
pat – antkapis,
Iš
to paties akmens atskeltas,
Kiekvienas
kalnas kalba…
Tu
nebuvai su manimi,
Kai
man skaudėjo galvą
Dėl
tavęs ir dėl visų,
Kurie
šiandieną nekalba
Ir
net rytoj nežinosi,
Su
kuo kalbu,
Kas
klausosi,
Kas
kalbina,
Nors
visi kopiame,
Lyg į
tą patį kalną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą