Keliai
– tie patys,
Anksčiau
buvo smėliu barstyti,
Žvyrą
pylė kaimo vyrai,
Paskui
ir grindinys iš akmenų
Ant
rupaus žvyro,
Po
metų kelias dešimties
Asfaltą
juodą pylė,
Kai
ištrupėjo nuo kaitros,
Užkamšydavo
skyles, –
Netiko
smėlis, žvyras…
Kelias
nusitiesė
Iki
pat smėlio kalnelio,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą