Ona Baliukienė
Jaunam
atrodo,
Kad
viskas – ateity,
Neskuba
gyventi,
Planų
– tiek daug
Ir
dar daugiau,
Spėsiu
įgyvendinti…
Kai
pervirsti per šešiasdešimt,
Paskubi
ir surašai
Ant
balto popieriaus juodai,
Kad
liktum ir savo vaikams,
Vaikų
vaikams –
Į
atmintį…
Nėra
pasaulyje ir danguje
Pradžių
pradžios,
Kaip
nėra pabaigos,
Gimėme
– iš niekur
Niekur
ir nedingsime,
Ramiai
gyvenkime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą