Nebebara
Eglė
Savo
dukružėlės,
Drebina
tik vėjas
Gelsvą
drebulėlę…
Nebėra
tėvelio,
Eglute
pavirto
Ir
jos motinėlė,
O vis
tiek dar dygsta
Iš
naujų sėklelių
Eglės
ir žilvičiai,
Uosiai
vaikus sėja...
Visi
miškai auga,
Visos
dirvos dera,
Visus
dangus saugo
Nuo
žvilgsnio negero.
Žilvine
brangiausias,
Kur
tavo kapelis?
Jūrų
gelmės gilios
Gintarėlius
kelia,
Deda
ant smiltelių –
Čia
gi jo ir kapas,
Raudonai
banguoja
Rausvas
rudenėlis,
Ant
eglės viršūnės
Nukritę
žėruoja
Raudi
klevo lapai,
Kaip
skaisti saulelė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą