Gausios
dovanėlės
Nuo
pat vasarėlės,
Iš
po sniego kelia
Savo
kepurėles…
Nieks
nenori gultis
Į
juodąją žemę,
Kol
dangaus mėlynė
Tokį
grožį semia…
Kaip
man nežydėti,
Jauna
noriu būti,
Į
tave lygiuotis,
Mesti
sniego gniūžtę…
Skristi
ir vėluotis,
Kai
vėjelis pučia,
Oi,
balta žiemuže,
Nenoriu
paklusti.
Ne
laiku pražūti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą