Kam gyveni?

Ar tik tam gyveni,

Kad vos pavalgęs eitum pailsėti,

Išvargintų nakties sapnai,

Uždangstysi langus,

Neįsileisi net pro langus

Saulės spindulėlio,

Skųsiesi sau,

Ne tik kitiems?

Ar tik tam gyveni,

Kad parašytum posmą,

Koks liūdnas,

Varganas esi kasdien,

Yra šalia ir daug nelaimingesnių, –

Be rankų, kojų,

Nematančių iš prigimties,

Padėk dar jiems...

Tada ir pamatysi šviesą,

Tavo nelaimė – krislas,

Duonos trupinys – tai džiaugsmas,

Skalsa – visiems.