Linksmos dovanos

Kokį radau dangų,

Tokį ir paliksiu,

Buvo jis ir mėlynas,

Būdavo ir pilkas.

Kieti žemės klodai

Daug metų slėgėja,

Į juos gula žodžiai,

Atsparūs net vėjui.

Nemačiau to mirksnio,

Savo užgimimo,

Į žemelę gulsiu,

Kaip į prigimimą.

Vieną sluoksnį kelsiu,

Kitu užsiklosiu,

O dangaus aukštybes

Tau padovanosiu.