Ramybės dienos

Ramybė tiems,

Kuriuos pašaukė dangus,

Jie klausiami neatsiliepia,

Už juos kalba smiltis,

Maža maža maža,

Už ją tik dulkė

Mažesne išlieka…

Ramybė – žemėje,

Kai apšarmoja medžiai,

Krenta lapai,

Plikos šakos lieka,

Sutupia ten žvirbliai

Ir kiemo balandžiai,

Eglių sėklas gliaudo

Kėkštai…

Ramybė ir už stalo,

Kai drauge mama ir tėtis,

Seneliai seka pasakas vaikams,

Ir byra žodžiai

Net iš jų gyvenimo,

Kaip iš kiauro rėčio…

Ramybėje net ir malda

Tikriau į dangų lekia.