Nukertama
obelis – vaisių nebus,
Palieka
šaknys,
Plikas
kelmas...
Vienišas.
Po
juo – gal ir akmuo,
Lyg
pilkas grindinys,
Kur
vaikščiota kas dieną...
Tik
atsisėdau ir saulutė
Pas
mane atbėgo,
Šildo
kojas ir akis,
Ežero
bangas apšviečia,
Mirga
žiburėliai…
Čia
– mūsų pradas,
Mūsų
atmintis,
Nors
kitame krante
Šiandieną
sėdime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą