2018 m. spalio 15 d., pirmadienis

Vijokliai




Pajutau…
Ir taip buvo ne kartą,
Kad kažką palikau,
Kas jau stovi už vartų…
Apsvaigau nuo žiedų
Ir jų kvapo ne kartą,
O dabar jau – graudu,
Kad ruduo ima viršų…
Nežinau…
Kas atėjo tą naktį
Ir suspaudė delnais
Mano raukšles ant kaktos,
Liko randai ilgam,
Kol vijokliais apaugo,
Bet nuskabo ruduo
Ir paraudusį lapą…
Supratau…
Jau seniai supratau,
Kad nėra nieko amžina.




Komentarų nėra: