Pajutau…
Ir
taip buvo ne kartą,
Kad
kažką palikau,
Kas
jau stovi už vartų…
Apsvaigau
nuo žiedų
Ir jų
kvapo ne kartą,
O
dabar jau – graudu,
Kad
ruduo ima viršų…
Nežinau…
Kas
atėjo tą naktį
Ir
suspaudė delnais
Mano
raukšles ant kaktos,
Liko
randai ilgam,
Kol
vijokliais apaugo,
Bet
nuskabo ruduo
Ir
paraudusį lapą…
Supratau…
Jau
seniai supratau,
Kad
nėra nieko amžina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą