Amžinas pavasaris

Liepos mama

Liepa ir Nojus

Gėlės žydi neilgai,

Tik savo laiką – vieną vasarą,

Medis užauga ir palaukia,

Kad ant jo šakų išsilukštenę

Pakiltų paukščiai,

Laiką skelbtų.

Mes – žmonės

Turime kelias kartas

Per savo amžių, –

Močiutės ir seneliai,

Tėčiai, mamos

Priglaudžia prie širdies

Beaugančias ir kylančias

Mažytes atžalas.

Rūta vėl suželia

Anksti pavasarį,

Kad sužaliavusi per vasarą,

Papuoštų rudenį žalia spalva,

Nelyginant pavasarį.

Mes – žmonės,

Esame ir gėlės, medžiai,

Paliekame savo vaikams

Pražydusį pavasarį.

Mindaugo Pociaus ir Jurgitos Pocienės šeima