Paieškos

Pažiūriu į medį

Ir žinau, kur mano šaknys –

Giliai giliai jos, po žeme,

Jų nematysi neatkasęs,

Jos ir į dangų iškelia tave.

Kylu lapais apsikaišiusi,

Lipu tik per šakas,

Žinau, kad ir po kelių metų,

Iš jo dar bus lazda…

Tada ir pasiremsiu

Jau į savo medį,

Papasakosiu, kaip tėvai gyveno,

O prosenelių kapo nebėra…

O kur tie dokumentai? –

Manęs klausi…

Jie – po medžiu,

Gal šaknyse ir lapuose,

Ir šakose –

Vaikaičių akyse.