Vėlinių savaitė

Ateina laikas – vėlių metas,

Kai minime savaitę,

Kas ten – po žemėmis

Ir danguje prisikėlusius,

Nes tarp dangaus ir žemės –

Nematoma srovė,

Upeliuku sruvenanti…

Prasideda ji iš gilios versmės,

Tėvų ir protėvių gyvenimo,

Kuo ilgiau gyveni,

Tuo žiotyse platėja,

Atsiveria, lyg vandenynas,

Kur viešpatauja saulė,

Dievo tvarinys,

O mes – dulkelė,

Plaukianti į dangų.