Irena Degutienė Seime
Daug
metų eita
Tuo
pačiu keliu
Nuo
tėvo kasto šulinio,
Nuo
žibalinės lempos,
Molinės
trobos
Su
nendrių stogu
Ir
plūkta asla,
Su
milo rūbais,
Pačių
verptais ir austais,
Raugintais
kailiniais,
Vadinamais
skranda…
Dabar
jau niekas netikėtų,
Kas
buvo ir per karą,
O ir
vėliau – po karo,
Gainiojama
po Sibirą,
Tremta,
paniekinta,
Dvasiškai
prievartaujama,
Nužudytais
ir mirusiais iš bado,
Kokia
išvarginta nepriteklių tauta,
Bet
augome ir dirbome,
Šviesių
dienų sulaukėme
Su
visa Lietuva.
Prisikėlimas
mūsų – šventas,
Tai
pasakys kiekvienas
Mano
bendraamžis,
Užgrūdintas,
Kaip
niekada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą