2018 m. spalio 20 d., šeštadienis

Posūkiai




Prie pat pusnių pavasarį
Išdygsta ant dirvono
Nė iš kur šalpusniai, –
Nėra nė lapų –
Vien tik iš šaknų...
Mažytis žiedas žiūri,
Ieško sau draugų,
O kitą rytą visos pievos
Atsigodi –
Geltonuoja, šoka,
Atrodo, saulė susimokiusi
Tiktai su juo…
Parugėmis ir paribiais einu,
Tarsi per gojų,
Smilgos pridengė žalius lapus,
Šalpusnio žiedas
Virto ir pavirto
Ties posūkiu – kitu…
Kiek man dar tokių posūkių
Gyvenime vis bus?






Komentarų nėra: