Posūkiai

Prie pat pusnių pavasarį

Išdygsta ant dirvono

Nė iš kur šalpusniai, –

Nėra nė lapų –

Vien tik iš šaknų...

Mažytis žiedas žiūri,

Ieško sau draugų,

O kitą rytą visos pievos

Atsigodi –

Geltonuoja, šoka,

Atrodo, saulė susimokiusi

Tiktai su juo…

Parugėmis ir paribiais einu,

Tarsi per gojų,

Smilgos pridengė žalius lapus,

Šalpusnio žiedas

Virto ir pavirto

Ties posūkiu – kitu…

Kiek man dar tokių posūkių

Gyvenime vis bus?