Užuojauta

Nijolė Baužytė
Užuojauta dėl artimo mirties

Rašau užuojautas žmonėms,

Kuriuos mažai pažįstu,

Rašau ir tiems,

Su kuriais jau su visam

Šiandieną reikia išsiskirti,

Prabėgusia jaunyste ir atmintimi,

Kuri nebe sugrįžta.

Kiek nueita kelių,

Prikelta kaimų ir miestelių...

Koks buvo noras – ginti savo šalį,

O liko raidės ant pilko akmenėlio

Šalia mūsų bendro kelio...

Dieve, pašventink jos kelionę

Į amžinąją karalystę,

Vykdau menką jo dalelę –

Ašara palaistau kelią.

Ona Baliukienė