Vaikystės
ežerų bangelės
Kojas
man skalauja,
Kutena
nuogą kūną
Žolė
linkdama,
Nuskinu
stiebą nendrės,
Pasidarau
dūdelę švilpiančią…
Jaunystės
jūroje
Ne
vakar išsimaudžiau,
Nudžiuvo
ir lašai,
Kaip
sūri ašara,
Brendu
į krantą,
Kad
sušilčiau rudenį ant smėlio,
Nepatiesiu
nė rankšluosčio...
Jis –
kam dabar?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą