Minu
jau pramintus takus, –
Tėvai,
seneliai irgi ėjo...
Per
klonius, kalnus,
Dažną
aplenkiu,
Brendu
per upelius,
Nuplaunu
savo pėdas…
Nemokė
niekas tiesiai,
Skaityti
gi mažai mokėjo,
Maldaknygė
– vis atversta,
Užstalėje
daugel metų išgulėjo,
Per
ją ir tiesos ėjo...
Niekas
mums brydės nežymėjo,
Beeinant
daugel kartų
Tuo
pačiu keliu
Molis
tapo glitus,
Kaip
tėvo rankomis
Lipdyta
namo siena,
Taip
ir einu,
Kaip
ir jie ėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą