Nepražydę

Žiedus pamatome,

Kada išsiskleidžia,

Jie džiugina visomis spalvomis,

Dažnai ir skiname,

Padovanojame ir draugui,

Gimtadieniams ir šiaip…

Artinasi šalnos ir žiema,

Daug dar mažyčių lieka,

Nelemta bus žydėti jiems,

Tarsi negimę ar užgimę kūdikiai,

Laidojami prieš laiką

Su visam…

Niekas tokių nesuskaičiavo,

Gal jie pavirto žvaigždėmis

Ir sėdasi prie vieno stalo

Per Vėlines su tavimi

Ir manimi.