Žemė
teikia grožį,
Dangus
skelbia laiką,
Kiek
kam yra skirta
Nuo
vaikystė grūdo
Iki
seno vaiko…
Vėl
visi sugrįžta
Į
žemelę juodą,
O į
dangų skrenda
Sielos
ir paguoda,
Kad
davei šiai žemei,
Ką
galėjau duoti…
Pasodinai
medį –
Jis
atsidėkoja,
Gal
suręs kas trobą,
Iš
šakų – ugniakuras,
Iš
sakų – žvakelė,
Ratams
– tepalinės,
Nors
seniai jie – menas,
Pakelti
ant sienų,
Užkelti
ant stogo,
Kur
visiems patogu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą