Be vardo

Myliu dangaus akis – žvaigždes,

Kurių net nežinau nė vardo,

Mindau žoles ir braukiu rasą,

Tiek tenai yra po ja,

Velėnoje ir dar giliau,

Kas ją nuolat ardo…

Myliu upelio tėkmę,

Klausausi ir vis bėgu pasroviui, –

Jaunystėje netgi bandžiau

Prieš srovę irtis,

Bet pečiai dabar pavargo…

Nepažinau ir nesutiksiu,

Bet jaučiu, kad gyveni,

Myliu tave,

Be vardo.