Jurginai

Nedaug prisiminimų nuostabių,

Kada per Vėlines,

Labai vėlai,

Žydėdavo jurginai,

Jie – gležni, bijosi šalnų,

Tarsi vaikai užgimę…

O po šalnų – lietus,

Šaltais lašais žiedus apipila,

Nulenkia galvas rudeniniai

Ir ant smėlio kalnelių –

Baltos, violetinės, geltonos –

Žydi chrizantemos...

Keičiasi metų laikai,

Bet nesikeičia papročiai,

Nukasame ir vėl pavasarį

Sodiname jurginą,

Kad vis atgimtų dainos

Apie bernelį raitužėlį,

Kurio kepurę papuošė

Jurginais.