2018 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Gyvybė – ašara




Žmogaus gyvybė – iš dangaus,
Per motiną ir tėvą,
Žemėje – daigelis,
Išaugantis į medį,
Upeliais nuteka į grožio pievą…
Vanduo pagirdo gėlę,
Palaisto ir nuplauna
Nuo veido ašarą,
Nuo kūno – skausmą,
Upeliuku į ateitį nubėga…
Kažkur sustojo ašara,
Mano sūnau brangus,
Gal rudens lietumi per pievas
Išsiliejo…




Komentarų nėra: