Gyvenimo herojai – nepaprasti žmonės

Dabar keliai ir gatvės,

Apšviestos ir sužymėtos,

Pakelėse – vien atšvaitai,

Saugiai vaikščioti galėčiau,

Jei nesekiotų mintys,

Kaip gandrai…

Prisimeni vaikystę ir jaunystę,

Sumirga akyse dažnai

Ir nesimato pakelėse liepų,

Nebesisveikina beržai…

Diena – stulpelis įkastas,

Bet gan silpnai,

Užkliūni eidamas iš lėto,

O kaip norėtųsi,

Kad bėgtum, lėktum,

Praskleistum minutes,

Pajudintume ir sekundes,

Net sumirgėtų saulės stipinai.