Mūsų - daug

Gimtinė ir Tėvynė,

Laimė, kai sutampa,

Atsigula į žemę,

Į tuos pačius kapus,

Ten šlama beržas,

Pražysta ir našlaitės,

Susirenka pažįstami,

Lanko draugai draugus.

Nelaimė, kada nesutampa

Nei žodžiai, nei kalnelis,

Lyg atskiras dangus,

Mėnuo kybo ir dejuoja,

Raudona strėle pervertas,

Kas bus rytoj, kas bus?

Vienus apverkia,

Rašo padėkas iš anksto,

Kitiems – tik varpo dūžis

Nuolat skelbia, –

Buvo gal ir bus...

Viena Tėvynė – mūsų,

O mūsų – daug pas mus.