Palaimintos
savaitės…
O gal
tiktai dienos,
Nors
valandos,
Be
ašaros ir skausmo, –
Gyvenimas
susaisto
Tokia
stipria styga,
Kad
skamba ir nenori skirtis,
Nes
tai – tavo laimė…
Palaiminta
paukščio giesmė,
Kiekvienas
geras žodis – žiedas
Ir
visada – palaima,
Tarsi
stovėtumei šalia
Bedugnės
krašto
Ir
lauktumei palaimos...
Ačiū
Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą